Popieþiaus Benedikto XVI þinia XXIII Pasaulinës jaunimo dienos proga (Sidnëjus, 2008 m.)

„Kai ant jûsø nuþengs Šventoji Dvasia, jûs gausite jos galybës ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8).

Brangûs jaunuoliai!

1. XXIII Pasaulinë jaunimo diena

Visada su dideliu dþiaugsmu prisimenu 2005 metø rugpjûtá Kelne drauge iðgyventus momentus. Tos nepamirðtamos, mano mintyje bei ðirdyje ásirëþusios tikëjimo ir entuziazmo manifestacijos pabaigoje paskyriau bûsimojo susitikimo laikà 2008 m. Sidnëjuje. Tai bus XXIII Pasaulinë jaunimo diena, kurios tema: „Kai ant jûsø nuþengs Šventoji Dvasia, jûs gausite jos galybës ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8).

Pasirengimo Sidnëjaus susitikimui pagrindinë mintis yra Šventoji Dvasia ir misija. 2006 m. apmàstëme Šventàjà Dvasià kaip Tiesos Dvasià, 2007 m. stengiamës giliau paþinti jà kaip Meilës Dvasià, idant kelyje á 2008 m. Pasaulinæ jaunimo dienà màstytume apie jëgos ir liudijimo Dvasià, teikianèià mums dràsos gyventi Evangelija ir uolumo jà skelbti. Esmingai svarbu, kad kiekvienas ið jûsø, jaunuoliø, bendrystëje su savo auklëtojais galëtumëte apmàstyti tà pagrindiná iðganymo istorijos veikëjà, t. y. Šventàjà Dvasià, arba Jëzaus Dvasià, ir taip pasiekti kilniø tikslø: paþinti tikrà Šventosios Dvasios tapatybæ, pirmiausia klausydamiesi Dievo þodþio bibliniame Apreiðkime; aiðkiai suvokti jos nuolatiná, aktyvø dalyvavimà Baþnyèios gyvenime; ypaè naujai atrasti Šventàjà Dvasià kaip „sielà“, gyvybiná tikrojo krikðèioniðkojo gyvenimo kvëpimà per ákrikðèioninimo sakramentus – Krikðtà, Sutvirtinimà ir Eucharistijà; bræsti vis giliau ir dþiaugsmingiau suvokiant Jëzø ir drauge sëkmingai ágyvendinti Evangelijà treèiojo tûkstantmeèio pradþioje. Šia þinia mielai siûlau Jums màstymo apmatus, idant per ðiuos parengiamuosius metus gilindamiesi pasitikrintumëte savo tikëjimo á Šventàjà Dvasià kokybæ; kad galëtumëte atrasti ðá tikëjimà, jei jis buvo prarastas, sustiprintumëte, jei buvo nusilpæs, gërëtumëtës juo kaip bendryste su Tëvu ir jo Sûnumi Jëzumi Kristumi per nepamainomà Šventosios Dvasios veikimà. Niekuomet nepamirðkite, kad Baþnyèia ir net visa þmonija, tiek supanti jus dabar, tiek laukianti ateityje, labai daug tikisi ið jûsø, jaunuoliø, nes turite savyje aukðèiausià Tëvo dovanà, Jëzaus Dvasià.

2. Šventosios Dvasios paþadas Biblijoje

Dëmesingas Dievo þodþio apie Šventosios Dvasios slëpiná ir jos veikimà klausymasis veda mus á didá ir reikðmingà paþinimà, kurá noriu apibendrinti tolesniuose punktuose.

Prieð pat þengdamas á dangø Jëzus sakë mokiniams: „Atsiøsiu jums, kà yra paþadëjæs mano Tëvas“ (Lk 24, 49). Tai ávyko Sekminiø dienà, kai mokiniai drauge su Mergele Marija buvo susivienijæ maldoje Aukðtutiniame kambaryje. Šventosios Dvasios iðliejimas gimstanèioje Baþnyèioje buvo ankstesnio Dievo paþado, paskelbto ir parengto visame Senajame Testamente, ávykdymas.

Jau nuo pirmøjø puslapiø Biblijoje kalbama apie Dievo Dvasià, kuri tarsi dvelksmas „dvelkë virðum vandenø“ (Pr 1, 2), ir patikslinama, jog Dievas ákvëpë á þmogaus nosá gyvybës alsavimà (plg. Pr 2, 7), taip ákvëpdamas jam gyvybæ. Po pirmosios nuodëmës gaivinanti Dievo Dvasia daug kartø apsireiðkë þmonijos istorijoje, þadindama pranaðus, idant ragintø iðrinktàjà tautà græþtis á Dievà ir iðtikimai laikytis jo ásakymø. Garsiame pranaðo Ezekielio regëjime Dievas gaivina savo Dvasia þydø tautà, kuri yra kaip „sudþiûvæ kaulai“ (plg. Ez 37, 1–14). Joelis pranaðauja „iðlieti dvasià“ ant visos þmonijos, neiðskiriant në vieno. Šventasis autorius raðo: „Tada iðliesiu savo dvasià ant visos þmonijos. <…> Net ant vergø – vyrø ir moterø – tomis dienomis iðliesiu savo dvasià“ (Jl 3, 1–2).

„Atëjus laiko pilnatvei“ (plg. Gal 4, 4), Vieðpaties angelas apreiðkë Nazareto Mergelei, jog Šventoji Dvasia, „Aukðèiausiojo galybë“ nuþengs ir pridengs jà savo ðeðëliu. Todël tas, kurá ji pagimdys, bus ðventas ir vadinamas Dievo Sûnumi (plg. Lk 1, 35). Bûtent ðià pranaðystæ Jëzus priminë savo vieðosios veiklos pradþioje Nazareto sinagogoje, bylodamas nustebusiems þmonëms: „Vieðpaties Dvasia ant manæs, nes jis patepë mane, kad neðèiau geràjà naujienà vargdieniams. Pasiuntë skelbti belaisviams iðvadavimo, akliesiems – regëjimo; siuntë vaduoti prislëgtøjø ir skelbti Vieðpaties malonës metø“ (Lk 4, 18–19; plg. Iz 61, 1–2). Kreipdamasis á dalyvaujanèiuosius jis paèiam sau pritaikë pranaðo þodþius, patvirtindamas: „Šiandien iðsipildë kà tik jûsø girdëti Raðto þodþiai“ (Lk 4, 21). Prieð savo mirtá ant kryþiaus jis daugelá kartø þadëjo savo mokiniams, kad ateis Šventoji Dvasia, „Guodëja“, kurios misija bus liudyti apie já ir lydëti tikinèiuosius, mokyti juos ir vesti á tiesos pilnatvæ (plg. Jn 14, 16–17. 25–26; 15, 26; 16, 13).

3. Sekminës – Baþnyèios misijos pradþia

Prisikëlimo dienos vakare Jëzus pasirodë mokiniams, kvëpë á juos ir tarë: „Imkite Šventàjà Dvasià“ (Jn 20, 22). Sekminiø dienà Šventoji Dvasia nuþengë ant apaðtalø su dar didesne jëga. Apaðtalø darbø knygoje skaitome: „Staiga ið dangaus pasigirdo ûþesys, tarsi pûstø smarkus vëjas. Jis pripildë visà namà, kur jie sëdëjo. Jiems pasirodë tarsi ugnies lieþuviai, kurie pasidalijæ nusileido ant kiekvieno ið jø“ (Apd 2, 2–3).

Šventoji Dvasia vidujai atnaujino apaðtalus, suteikdama jiems galià, davusià dràsos be baimës skelbti: „Kristus numirë ir prisikëlë!“ Iðlaisvinti nuo bet kokios baimës jie ëmë atvirai skelbti (plg. Apd 2, 29; 4, 13; 4, 29. 31). Baimingi þvejai virto dràsiais Evangelijos skelbëjais. Net jø prieðininkai negalëjo suprasti, kaip tie „paprasti, nemokyti þmonës“ (plg. Apd 4, 13) gali rodyti tokià dràsà ir dþiugiai pakelti prieðiðkumà, kentëjimus ir persekiojimus. Niekas negalëjo jø sulaikyti. Bandþiusiems juos priversti nutilti jie atsakë: „Juk mes negalime tylëti apie tai, kà esame matæ ir girdëjæ“ (Apd 4, 20). Taip gimë Baþnyèia, kuri nuo Sekminiø nepaliaujamai skleidë Geràjà Naujienà „ligi pat þemës pakraðèiø“ (Apd 1, 8).

4. Šventoji Dvasia, Baþnyèios siela ir bendrystës pradas

Norëdami suprasti Baþnyèios misijà turime gráþti á Vakarienës menæ, kur mokiniai liko drauge (plg. Lk 24, 49) melsdamiesi su „Motina“ Marija, laukdami paþadëtosios Dvasios. Ið tos gimstanèios Baþnyèios ikonos kiekviena krikðèioniðkoji bendruomenë turi nuolat semtis ákvëpimo. Apaðtaliðkasis ir misijinis vaisingumas nëra pirmiausia protingai parengtø ir veiksmingø sielovados programø bei metodø rezultatas, tai nepaliaujamos bendruomeninës maldos vaisius (plg. Paulius VI. Evangelii nuntiandi, 75). Misijos veiksmingumo prielaida yra tai, kad bendruomenës laikysis vienybës, turës „vienà ðirdá ir vienà sielà“ (plg. Apd 4, 32), bus pasirengusios liudyti meilæ ir dþiaugsmà, kuriuos Šventoji Dvasia paþadina tikinèiøjø ðirdyse (plg. Apd 2, 42). Dievo tarnas Jonas Paulius II raðë, jog Baþnyèios misija pirmiau negu veikimas yra liudijimas ir spinduliavimas gyvenimu (plg. Enciklika Redemptoris missio, 26). Taip buvo krikðèionybës pradþioje, kai pagonys, pasak Tertulijono raðtø, atsiversdavo matydami tarp krikðèioniø vieðpatavusià meilæ, sakydami: „Þiûrëkite, kaip jie vienas kità myli“ (plg. Apologeticus 39 §7).

Baigdamas tà trumpà Dievo þodþio Biblijoje apþvalgà raginu atkreipti dëmesá, jog Šventoji Dvasia yra didþiausia Dievo dovana þmogui, ji reiðkia aukðèiausià jo meilës mums liudijimà, meilës, konkreèiai pasireiðkianèios „gyvenimui tariamu taip“, kurio Dievas trokðta kiekvienam savo kûriniui. Šis „gyvenimui tariamas taip“ ágyja tobulà pavidalà Jëzuje ið Nazareto ir jo pergalëje prieð blogá per atpirkimà. Niekuomet nepamirðkime, kad Jëzaus Evangelija, ypaè dël Dvasios galybës, negali apsiriboti vien grynais teiginiais, bet turi tapti „geràja naujiena vargdieniams, kaliniø iðlaisvinimu, akløjø praregëjimu...“ Tai, kas su visa jëga pasireiðkë Sekminiø dienà kaip malonë ir Baþnyèios uþduotis pasaulio atþvilgiu, yra pagrindinë Baþnyèios misija.

Esame tos misijos vaisiai Šventosios Dvasios veikimu. Neðiojamës tà Tëvo meilës Jëzuje Kristuje antspaudà, t. y. Šventàjà Dvasià. Niekuomet to nepamirðkime, nes Vieðpaties Dvasia visuomet tai kiekvienam primena ir nori, ypaè per jus, jaunuolius, pasaulyje sukelti naujøjø Sekminiø vëjà ir liepsnà.

5. Šventoji Dvasia – „vidinë Mokytoja“

Brangûs jaunuoliai, ðiandien Šventoji Dvasia ir toliau su jëga veikia Baþnyèioje, o jos vaisiai yra gausûs tokiu mastu, kokiu esame pasirengæ atsiverti jos atnaujinanèiai galiai. Svarbu, kad kiekvienas ið mûsø jà paþintø, uþmegztø su ja ryðá ir leistøsi jos vedamas. Èia natûraliai kyla klausimas: kas man yra Šventoji Dvasia? Nemaþai tokiø krikðèioniø, kuriems ji tebëra „didi nepaþástamoji“. Todël rengiantis bûsimai Pasaulinei jaunimo dienai noriu pakviesti jus pagilinti asmeniná Šventosios Dvasios paþinimà. Tikëjimo iðpaþinime skelbiame: „tikiu á Šventàjà Dvasià, Vieðpatá Gaivintojà, kylanèià ið Tëvo ir Sûnaus“ (Nikëjos – Konstantinopolio simbolis). Taip, Šventoji Dvasia, Tëvo ir Sûnaus meilës Dvasia, yra mus paðventinanti gyvybës versmë, „nes Dievo meilë yra iðlieta mûsø ðirdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota“ (Rom 5, 5). Taèiau nepakanka jà paþinti; reikia jà priimti kaip mûsø dvasios vadovæ, kaip „vidinæ Mokytojà“, vedanèià mus á Trejybës slëpiná, nes tik ji gali mus atverti tikëjimui ir leisti pilnutinai juo kasdien gyventi. Dvasia kreipia mus sutikti kitus, uþdega mumyse meilës ugná, daro Dievo meilës misionieriais.

Gerai þinau kiek jûs, jaunuoliai, neðiojatës ðirdyje didþiulës pagarbos ir meilës Jëzui, kaip trokðtate já sutikti ir su juo kalbëtis. Taèiau atminkite, jog bûtent Šventosios Dvasios buvimas mumyse patvirtina, kuria ir ugdo mûsø asmená pagal paties nukryþiuoto ir prisikëlusio Jëzaus asmená. Paþinkime Šventàjà Dvasià, kad paþintume Jëzø.

6. Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentai

Taèiau sakysite: kaip turëtume leistis atnaujinami Šventosios Dvasios ir brandinti savo dvasiná gyvenimà? Kaip þinote, atsakymas yra toks: tai ámanoma per sakramentus, nes mûsø tikëjimas auga ir stiprëja per sakramentus, ypaè ákrikðèioninimo sakramentus: Krikðtà, Sutvirtinimà ir Eucharistijà, kurie vienas kità papildo ir yra vienas nuo kito neatskiriami (plg. Katalikø Baþnyèios katekizmas, 1285). Šios tiesos apie tris sakramentus, sudaranèius mûsø krikðèioniðkojo buvimo pradmenis, nemaþai krikðèioniø savo tikëjimo gyvenime nepaiso, – jiems jie tapo praeities ávykiais, neturinèiais tikros átakos ðiandienai, tarsi ðaknys be gyvybiniø syvø. Atsitinka taip, kad priëmæ Sutvirtinimà daugelis jaunuoliø nutolsta nuo tikëjimo. Yra taip pat tokiø jaunuoliø, kurie net nepriima ðio sakramento. O juk per Krikðto, Sutvirtinimo sakramentus, vëliau nuolat per Eucharistijà Šventoji Dvasia daro mus Tëvo vaikais, Kristaus broliais, Baþnyèios nariais, gebanèiais tikrai liudyti Evangelijà ir gërëtis tikëjimo dþiaugsmu.

Taigi kvieèiu jus apmàstyti visa tai, kà jums èia paraðiau. Šiandien ypaè svarbu ið naujo atrasti Sutvirtinimo sakramentà ir jo vertæ mûsø dvasinei brandai. Kas priëmë Krikðto ir Sutvirtinimo sakramentus, teatsimena, kad tapo „dvasios ðventove“: jame gyvena Dievas. Tegu visuomet tai suvokia ir tesirûpina, kad jame esantis lobis neðtø ðventumo vaisius. Kas yra pakrikðtytas, bet dar nepriëmë Sutvirtinimo sakramento, tegu pasirengia já priimti, suvokdamas, kad taip taps „pilnutiniu“ krikðèioniu, kadangi Sutvirtinimas iðtobulina Krikðto malonæ (plg. Katalikø Baþnyèios katekizmas, 1302–1304).

Sutvirtinimas teikia mums ypatingà galià liudyti ir ðlovinti Dievà visu savo gyvenimu (plg. Rom 12, 1); jis leidþia mums suvokti vidinæ priklausomybæ Baþnyèiai, „Kristaus kûnui“, kurio visi esame gyvi, solidarûs tarpusavyje nariai (plg. 1 Kor 12, 12–25). Kiekvienas pakrikðtytasis, leisdamasis vedamas Šventosios Dvasios, gali áneðti savo indëlá á Baþnyèios statybà per Dvasios duodamas charizmas, nes „kiekvienam suteikiama Dvasios apraiðka bendram labui“ (1 Kor 12, 7). Kai Šventoji Dvasia veikia, ji paþadina ðirdyje savo vaisius, kurie yra „meilë, dþiaugsmas, taika, kantrybë, malonumas, gerumas, iðtikimybë, romumas, susivaldymas“ (Gal 5, 22). Tuos, kurie tarp jûsø dar nesate priëmæ Sutvirtinimo sakramento, nuoðirdþiai kvieèiu pasirengti já priimti ir praðyti savo kunigø pagalbos. Tai ypatingas malonës momentas, kurá mums duoda Vieðpats. Nepraleiskite ðios progos!

Norëèiau dar pridurti þodá apie Eucharistijà. Kad galëtume augti kaip krikðèionys, mums bûtina maitintis Kristaus kûnu ir krauju: ið tikrøjø esame pakrikðtyti ir sutvirtinti Eucharistijai kaip siekiniui (plg. Katalikø Baþnyèios katekizmas, 1322; Posinodinis apaðtaliðkasis paraginimas Sacramentum caritatis, 17). Eucharistija, krikðèioniðkojo gyvenimo „ðaltinis ir virðûnë“, yra „nesiliaujanèios Sekminës“. Kiekvienà kartà, kai ðvenèiame Miðias, gauname Šventàjà Dvasià, kuri mus giliai vienija su Kristumi ir perkeièia darydama mus panaðius á já. Brangûs jaunuoliai, jei daþnai dalyvaujate Eucharistijos ðventime, jei skiriate dalá savo laiko Švenèiausiojo Sakramento adoracijai, tai ið Eucharistijos, to meilës ðaltinio, kils dþiaugsmingas apsisprendimas atiduoti savo gyvenimà sekant Evangelija. Tuo pat metu patirsite, jog ten, kur nepakanka mûsø jëgø, mus perkeièia Šventoji Dvasia, dovanodama savo galià ir paversdama kupinais misijinio uolumo prisikëlusio Kristaus liudytojais.

7. Neatidëliotina misijos bûtinybë

Daugelis jaunuoliø nuogàstingai þvelgia á savo gyvenimà ir kelia sau daug klausimø dël ateities. Jie nerimaudami klausia: kaip bûti pasaulyje, kuriame tiek daug dideliø neteisybiø ir kentëjimø? Kaip reaguoti á egoizmà ir prievartà, kurie, kartais atrodo, nugali? Kaip suteikti gyvenimui pilnutinæ prasmæ? Kaip prisidëti, kad mûsø anksèiau minëti Dvasios vaisiai – „meilë, dþiaugsmas, taika, kantrybë, malonumas, gerumas, iðtikimybë, romumas, susivaldymas“ (6) – uþlietø ðá suþeistà ir trapø pasaulá, pirmiausia jaunimo pasaulá? Kokiomis sàlygomis Dvasia, gaivinusi pirmàjá kûrimà, o ypaè antràjá kûrimà, arba atpirkimà, gali tapti naujosios þmonijos siela. Nepamirðkime, kad kuo didesnë yra Dievo dovana – o Jëzaus Dvasios dovana yra pati didþiausia, tuo didesnis pasaulio poreikis já priimti, todël didþiulë ir uþdeganti yra Baþnyèios misija teikti tikëtinà liudijimà. Jûs, jaunuoliai, per Pasaulinæ jaunimo dienà tam tikra prasme liudijate norà dalyvauti ðioje misijoje. Dël to man, mieli bièiuliai, rûpi priminti jums kai kurias tiesas, kad jas apmàstytumëte. Dar kartà jums kartoju, kad tik Kristus gali iðpildyti giliausius þmogaus ðirdies troðkimus; tik jis gali „suþmoginti“ þmonijà ir nuvesti jà á „sudievinimà“. Šventosios Dvasios galia jis iðlieja mumyse dieviðkàjà meilæ, ágalinanèià mylëti artimà ir bûti pasirengusiems jam patarnauti. Šventoji Dvasia nuðvieèia, apreikðdama nukryþiuotà ir prisikëlusá Kristø, nurodo kelià, kaip tapti panaðesniems á já, kad galëtume bûti „ið jo tekanèios meilës þenklas ir priemonë“ (Enciklika Deus caritas est, 33). Kas leidþiasi vedamas Šventosios Dvasios, tas supranta, jog tarnavimas Evangelijai nëra pasirinktinis dalykas, nes pastebi, kaip neatidëliotinai svarbu skelbti kitiems tà Geràjà Naujienà. Taèiau reikia dar kartà priminti, kad Kristaus liudytojais galime bûti tik tuomet, kai leidþiamës vedami Šventosios Dvasios, kuri yra „pagrindinë evangelizacijos veikëja“ (plg. Evangelii nuntiandi, 75) ir „pagrindinë misijos veikëja“ (Redemptoris missio, 21). Brangûs jaunuoliai, kaip daugelá kartø kartojo mano garbingieji pirmtakai Paulius VI ir Jonas Paulius II, ðiandien labiau negu bet kada bûtina skelbti Evangelijà ir liudyti tikëjimà (plg. Redemptoris missio, 1). Kas nors gali pamanyti, kad siûlyti brangø tikëjimo lobá tiems, kurie jame nedalyvauja, gali reikðti netolerancijà jø atþvilgiu, taèiau taip nëra, nes siûlyti Kristø nereiðkia já primesti (plg. Evangelii nuntiandi, 80). Negana to, prieð du tûkstanèius metø apaðtalai atidavë gyvybæ, kad Kristus bûtø paþintas ir pamiltas. Nuo tø laikø Evangelija plinta per amþius gaivinamø tuo paèiu misijiniu uolumu vyrø bei moterø dëka. Todël ðiandien taip pat reikia Kristaus mokiniø, kurie negailëtø laiko ir jëgø Evangelijos tarnystei. Reikia jaunuoliø, kurie leistø, kad juose degtø Dievo meilë, ir dosniai atsilieptø á jos primygtiná kvietimà, kaip tai padarë daug jaunø palaimintøjø bei ðventøjø praeityje, taip pat ir mums artimesniais laikais. Uþtikrinu jus, kad Jëzaus Dvasia ðiandien kvieèia jus, jaunuoliai, perteikti Geràjà Naujienà savo bendraamþiams. Sunkumai, su kuriais suaugusieji neabejotinai susiduria, siekdami suprantamai ir átikinamai susitikti su jaunimo aplinka, gali bûti þenklu, per kurá Dvasia ragina jus, jaunuolius, imtis to uþdavinio. Jûs paþástate savo bendraamþiø idealus, kalbà, taèiau taip pat þaizdas, lûkesèius ir drauge gërio troðkimà. Atsiveria platus jaunimo jausmø, darbo, ugdymo, lûkesèiø bei kanèiø pasaulis... Tegu kiekvienas ið jûsø ryþtasi paþadëti Šventajai Dvasiai, kad atves vienà jaunuolá pas Jëzø Kristø tuo bûdu, kuris jam pasirodys geriausias, pasirengæs „átikinamai atsakyti kiekvienam klausianèiam apie jumyse gyvenanèià viltá“ (plg. 1 Pt 3, 15).

Idant pasiektumëte tà tikslà, brangûs bièiuliai, bûkite ðventi, bûkite misionieriai, nes niekuomet negalima atskirti ðventumo nuo misijos (plg. Redemptoris missio, 90). Nebijokite tapti ðventi misionieriai kaip Pranciðkus Ksaveras, kuris keliavo per Tolimuosius Rytus skelbdamas Evangelijà iki jëgø iðsekimo, arba kaip ðventoji Kûdikëlio Jëzaus Teresë, kuri buvo misionierë, nors neiðëjo ið Karmelio. Tiek pirmasis, tiek antroji yra „Misijø globëjai“. Bûkite pasirengæ rizikuoti gyvybe, kad nuðviestumëte pasaulá Kristaus tiesa, kad meile atsakytumëte á neapykantà ir paniekà gyvybei; kad skelbtumëte prisikëlusio Kristaus viltá kiekviename Þemës kampelyje.

8. Šauktis pasauliui „Naujøjø Sekminiø“

Brangûs jaunuoliai, laukiu jûsø gausiai susirenkant 2008 m. liepà Sidnëjuje. Tai bus apvaizdos suteikta proga pilnatviðkai iðgyventi Šventosios Dvasios galià. Atvykite kuo gausiau, kad taptumëte vilties þenklu ir vertinga parama Australijos Baþnyèios bendruomenëms, besirengianèioms jus priimti. Jus priimsianèios ðalies jaunimui tai suteiks iðskirtinæ galimybæ skelbti Evangelijos groþá ir dþiaugsmà daugeliu atþvilgiø sekuliarizuotai visuomenei. Australijai, kaip ir visai Okeanijai, reikia ið naujo atrasti savo krikðèioniðkàsias ðaknis. Jonas Paulius II Posinodiniame apaðtaliðkajame paraginime Ecclesia in Oceania raðë: „Šventosios Dvasios galia Okeanijos Baþnyèia rengiasi naujai evangelizacijai tautø, kurios ðiandien trokðta Kristaus. <...> Nauja evangelizacija yra Baþnyèios Okeanijoje prioritetas“ (18).

Tame galutiniame kelio, vedanèio mus á XXIII Pasaulinæ jaunimo dienà, etape raginu visus skirti laiko maldai ir savo dvasiniam ugdymui, kad Sidnëjuje galëtumëte atnaujinti Krikðto ir Sutvirtinimo paþadus. Bendrai ðauksimës Šventosios Dvasios, su pasitikëjimu praðysime Dievo naujos Sekminiø dovanos Baþnyèiai ir þmonijai treèiajame tûkstantmetyje.

Tegu Marija, vieningai su apaðtalais meldusis Aukðtutiniame kambaryje, bûna su jumis per tuos mënesius ir tegu iðpraðo visiems jauniesiems krikðèionims naujo Šventosios Dvasios iðliejimo, uþdegsianèio jûsø ðirdis. Atminkite: Baþnyèia pasitiki jumis! Ypaè mes, ganytojai, praðome, kad mylëtumëte ir kitus mokytumëte mylëti Jëzø ir iðtikimai já sektumëte. Su didele meile visiems teikiu palaiminimà.

Lorenzago, 2007 m. liepos 27 d.